- tralda
- traldà sf. (4) NdŽ 1. BzF189, DŽl, KŽ, Klp, Šlu, Sg lengvo turinio, nerimta daina, talalinė: A da tebrašinėji tas traldàs? NmŽ. Vis traldàs traldijo Kin. Mes traldų̃ neišmislydavom Žgč. Paskui jie dar visokių nešvankių traldų traldija, o tai taip pat nuodėmė I.Simon. 2. scom. švaistūnas, eikvotojas: Ans didilis traldà – daug išleida niekams Plt. ^ Kad ir į pinigų miegą (aruodą) traldą įstatytumei, ir iš ten išsikas MTtVII58.
Dictionary of the Lithuanian Language.